Kraujo spaudimas - kaip jį matavo prieš 300 metų?

Šiandien kraujospūdžio matavimas yra vienas iš efektyviausių, paprasčiausių ir greičiausių širdies ir kraujagyslių bei kitų organizmo sistemų ligų diagnozavimo metodų. Neįtikėtina, bet panašus į šiandieninį mechaninis kraujo spaudimo matavimo aparatas buvo sukonstruotas tik XIX amžiaus pabaigoje, apie 1896 metus. Taigi, mes efektyviai ir greitai matuojame kraujospūdį tik kiek daugiau, nei 100 metų.

Kaip kraujospūdis buvo matuojamas anksčiau?

Iki 1709 metų kraujospūdis išvis niekaip nebuvo matuojamas, nes nebuvo aprašyta jokių metodų kaip tai padaryti. 1709 metais Stephenas Halesas pradėjo bandymus su gyvūnais siekdamas išmatuoti kraujo spaudimą. Stephenui pavyko sukurti pirmąjį invazinį kraujo spaudimo matavimo metodą, kai vamzdelis su skale įstatomas tiesiai į arteriją ir žiūrima iki kokio lygio pakils kraujas. Iki šių dienų išliko atliekamo bandymo eskizas, padarytas nežinomo dailininko:

Savaime aišku, kad metodas buvo pakankamai pavojingas bei skausmingas, tad žmonėms kraujo spaudimo tokiu metodu matuoti mokslininkas nedrįso, bet pamatas tolimesniems kraujospūdžio matavimo tyrimams buvo padėtas.

Virš 100 metų reikėjo tam, kad būtų patobulintas Stefano metodas ir kraujospūdį matuoti būtų galima ne tiesiogiai graduoto vamzdelio su skale pagalba, o naudojant gyvsidabrinį manometrą. Minėtas manometras buvo jungiamas tiesiogiai su arterija ir tokiu būdu išmatuojamas kraujo spaudimas. Pirmą kartą aprašytu metodu kraujospūdį išmatavo gydytojas Žanas Luji Mari Puazejus (Poiseuille) 1828 metais. Metodas be abejo pranašesnis už anksčiau sukurtą Stefano Hales metodą, tačiau vis dar primityvus ir pavojingas.

Tikruoju „šuoliu“ kraujospūdžio matavimo istorijoje galime pavadinti Karlo Fon Vierordto (Vierordt) atradimą – sfigmografą. Jo pagalba mokslininkas 1855 metais išmatavo jėgą, kuri reikalinga tam, kad visiškai sustabdytų kraujotaką žasto arterijoje. Tai yra pirmas neinvazinis kraujospūdžio matavimo metodas, kuris nors ir gerokai patobulintas naudojamas šiandien.

Karlo Fon Vierordto kraujo spaudimo matavimo metodas buvo tobulintas įvairių mokslininkų iš viso pasaulio, tačiau labiausiai panašų į dabartinį mechaninį kraujospūdžio aparatą sukūrė Riva-Ročis (Riva-Rocci) 1896 metais. Jo aparatas turėjo manžetę, balionėlį bei kraujospūdžio matavimo skalę – visos dalys identiškos toms, kurios naudojamos dabar. Vienintelis skirtumas – kraujo spaudimas buvo fiksuojamas ne mechaninio (kaip dabar), o gyvsidabrinio manometro pagalba. Riva-Ročio kraujospūdžio matavimo aparatą galite matyti žemiau:

Vis dėl to vienos dalies – stetoskopo — Riva-Ročio aparate trūko. Tais laikais buvo matuojamas tik sistolinis kraujospūdis, nes monometras fiksavo tik jį. 1905 Rusijos mokslininkas Nikolajus Korotkovas aprašė garsinį kraujo spaudimo matavimo metodą naudojant stetoskopą bei Riva-Ročio kraujospūdžio matavimo aparatą. Šis metodas naudojamas ir dabar. Jis yra labai paprastas ir aiškus – į manžetę pučiamas oras, kuris užspaudžia žasto arteriją bei nutraukia joje kraujotaką. Tada oras palaipsniui išleidžiamas iš manžetės ir stetoskopo pagalba klausomi garsai. Garsų pradžia atspindi sistolinį kraujo spaudimą, o garsų pabaiga – diastolinį kraujo spaudimą.